Myliu savo didelę šeimą

Ką reiškia būti septynių dukrų mama ir 16 anūkų senele? Apie tai korespondentai pasiteiravo Teresės Lukaševič iš Mogunų kaimo.

Teresei Vojtechovnai šie metai ypatingi. Ji atšventė 60-ąjį jubiliejų. Įdomu, kad moteris gimė Baltarusijos Nepriklausomybės dieną – liepos 3-ąją. Be to, daugiavaikė mama buvo nominuota garbingu valstybiniu apdovanojimu – Motinos ordinu. Atitinkamą Įsakymą Nr. 449 šalies Prezidentas pasirašė lapkritį. Įteikimo moteris laukia su dideliu jauduliu. Yra gavusi apdovanojimus už darbinę veiklą – buvo įtraukta į rajono Garbės lentą, o toks nuopelnas už motinišką globą daug ko vertas!

Per 32 bendro gyvenimo metus Teresės ir Vandalino Lukaševičių šeimoje pasaulį išvydo Irina, Ana, Lilija, Olga, Gražina, Valerija, Tatjana. Kiekvieną kartą vyras nekantriai laukdavo naujienų iš gimdymo namų – tikėjosi, kad šį kartą bus sūnus. Tačiau likimas jį dosniai apdovanojo išskirtinai moteriškos giminės įpėdiniais. Užtat tarp anūkų vyrų persvara, vyriausioji dukra pradžiugino pirmagimiu berniuku.

–        Myliu savo didelę šeimą, – su šypsena pastebi Teresė Vojtechovna. – Mūsų namuose buvo savas, mergaitiškas, vaikų darželis. Vyriausiajai 13 metų, pačiai mažiausiai – metukai. Mergaitės rūpinosi viena kita, padėdavo ruošti pamokas. Jos ir dabar labai draugiškos tarpusavyje. Tėvai darbavosi žemės ūkyje, traktorininko ir fermos darbuotojo darbo diena prasidėdavo anksti. Dukros viską padėdavo tėvams – ir ūkyje, ir virtuvėje, ir darže. Kol žmona ilgai atostogavo, šeimos maitintoju buvo vyras. Sunku buvo 1990-aisiais metais, bet pagelbėdavo didelis namų ūkis. Todėl darbo rūpesčių užtekdavo visiems.

2006 metais ŽŪK eksperimentinė bazė „Октябрь“ („Spalis“) suteikė Lukaševičiams namą Mogunuose, didelė šeima išsikėlė iš nuomojamo būsto.

Mergaitės subrendo ir išvyko iš gimtojo namo. Šiuo klausimu mama juokauja, kad pusryčių blynų krūva vis mažėjo ir cepelinai pradėjo tilpt viename puode. Tačiau megstamiausių patiekalų porcijos vėl paauga, kai į tėvų namus atvyksta vaikai ir anūkai. Dukros taip pat turi savo šeimas, jos įsikūrė Varanavo rajone, Volkovyske, Naugarduke, Lydoje. Dirba įvairiose srityse, ir visų profesijos susijusios su fiziniu darbu. Tarp jų yra fermos darbuotojų, statybininkų, socialinių darbuotojų, auklėtojų padėjėjų.

–        Vaikai ir anūkai apsilanko dažnai. Tačiau atvyksta nesisvečiuoti, o padėti man. Jau aštunti metai, kai nėra vyro gyvųjų tarpe. Aš jau esu užtarnautame poilsyje, darbuojuosi namų ūkyje. Auginu karvę, kad anūkai turėtų šviežio pieno. Mėgstu gėles, jų visada daug prie mano namo. Žiemai pasiimsiu pas save 84 metų mamą – kartu leisime laiką ilgais vakarais.

Motiniškos globos verpetuose nebuvo laiko ir pagalvoti, kokia ji iš tikrųjų turtinga moteris. Ir laiminga. Juk tiek mylinčių žmonių vyksta pas ją vieną, kad pamatytų, apkabintų ir pasidalintų savo šiluma.

Olga VOROBJOVA.

Nuotraukos: Oleg BELSKIJ.

Iš rusų kalbos vertė: Leonid IVAŠKO.