Kančių ir skausmo vieta
Kaip atrodo genocidas, sužinojo Varanavo rajono gyventojai, aplankę masinės kapavietės prie Minsko kasinėjimų vietą
Uručjė vietovėje Minsko srityje yra Didžiojo Tevynės karo laikų masinio genocido aukų naikinimo ir palaidojimo vieta. Šiuo metu įrengtos dvi dešimtys sušaudymo duobės-kapai, kuriose keliais sluoksniais guli žuvusių nuo nacių rankų žmonių palaikai. Nuo 1941 iki 1944 m. čia buvo nacių vežami ir sušaudomi taikūs Minsko ir jo apylinkių gyventojai: vyrai, moterys, vaikai.
Tai eilinis, anksčiau nežinomas mūsų istorijos puslapis, atrastas baudžiamosios bylos tyrimo metu, iškeltos Baltarusijos Respublikos Generalinės prokuratūros dėl baltarusių tautos genocido Didžiojo Tėvynės karo metais bei pokario laikotarpiu. Įvykius įsiminusio dešimtmečio berniuko liudininko pasakojimas padėjo išsiaiškinti kraupią daugiametę vaizdingo miško paslaptį.
Ideologinis Varanavo rajono aktyvas pabuvojo čia, nusikaltimo vietoje, įvykdyto karo metais. Paprastai, civiliams uždrausta prieiga prie tokių vietų, kadangi ten dirba kariškiai, tyrėjai, ekspertai. Tačiau Generalinė prokuratūra didelio masto baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybėse padarė išimtį, kad būtų paviešinti atrasti siaubingi faktai. Kasinėjimų vietą tik praeitais metais aplankė 4,5 tūkstančiai žmonių, o šiemet – jau daugiau kaip 6000. Čia ekskursijos vedamos kelis kartus per dieną.
Miško masyvo pakraštyje mūsų grupę pasitiko Generalinės prokuratūros ypaš svarbių baudžiamųjų bylų tyrimų vyresnysis prokuroras Dmitrij Januš, kuris įeina į tiriamosios grupės sudėtį:
— 2020-2021 metų įvykiai parodė, kad šalyje užaugo visa žmonių karta, kurie dėl savo šalies istorijos nežinojimo buvo veikiami įvairių klastočių, skleidžiamų destruktyviais šaltiniais, — pabrėžė jis. — Vienas iš 2021 metais iškeltos baudžiamosios bylos dėl baltarusių tautos genocido tikslų tapo istorinės tiesos išsaugojimas. Ir jau šiandien aišku, kad tragedijos mastas kelis kartus viršija sovietmečio duomenis.
Einant gylin į mišką nerimo jausmas vis stiprėjo – buvo matomi juosta atskirti žemės ruožai. Tai ir buvo tikri nacių žiaurumo įrodymai – duobės-kapai su žmonių palaikais, asmeniniai aukų daiktai: plaukų šukos, akiniai, šaukštai... Viskas, ką turėjo žmonės paskutinėmis gyvenimo minutėmis. Baisūs radiniai padėjo išsiaiškinti daugybę mirties konvejerio detalių.
Liudmila Ščeglik, Varanavo rajono veteranų tarybos aktyvo narė:
— Tai, ką pamatėme, šokiravo. Aš – Didžiojo Tėvynės karo veterano, kuris fronte kariavo nuo 18 metų, dukra. Daug žinau apie tuos baisius laikus, tačiau čia sužinojau apie kraupius taikių žmonių naikinimo metodus ir mastą. Netgi čia pasireiškė vokiškas skrupulingumas. Žmones žudė ir dėliojo į duobes sluoksniais, kad kiekvienoje kuo daugiau tilptų. Vienus šaudė, o vėlesniais karo metais tiesiog trenkdavo sunkiu daiktu per galvą, kad būtų taupomos ginklų atsargos. Tai suvokti labai skausminga, o įsivaizduoti išvis sunku!..
Andrej Karpovič, Varanavo rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, Baltarusijos partijos „Baltoji Rusia“ rajono skyriaus pirmininkas:
— Labai svarbu, kad kartu su mūsų rajono ideologiniu aktyvu aplankėme šią unikalią vietą. Artėja reikšminga data – Baltarusijos išlaisvinimo nuo vokiečių okupantų 80-metis. Ir kiekvienas, kas pabuvojo šiame miške, įsitikino, kokia kaina apsiėjo mūsų valstybei ši laisvė. Neįmanoma abejingai žiūrėti į žvėriškumo ir cinizmo liudijimus, su kuriais vyko mūsų tautos naikinimas. Bet tai reikia žinoti ir suprasti, kad nebūtų leista perrašyti istoriją ir karo rezultatus, taip išdavus ir išniekinus mūsų išlaisvintojų atmintį, kurie stojo hitlerininkų kelyje. Šią tiesą reikia skleisti darbo kolektyvuose, jaunajai kartai. Juk 2020 metais dauguma baltarusių dalyvavo protesto akcijose su baltai-raudonai-balta simbolika. Ar jie žinojo, kad šiomis vėliavomis save asocijuoja su išdavikais ir kolaborantais, padėjusiais fašistams deginti kaimus kartu su gyventojais, naikinti ištisas baltarusių kartas?
Olga VOROBJOVA
Autorės nuotraukos
Iš rusų kalbos vertė Leonid IVAŠKO
